vaplioti

vaplióti, -iója, -iójo tr., intr. BŽ92 šnek. niekus šnekėti, vapėti, pliaukšti: Vaplioja, kas užeina ant seilės Gs. Tylėk nevapliójęs! Šn. Jeigu išgirsi žodį „girtas“, tai tuojaus stos tau akyse toks, kuris svyruodamas ant visų pusių vaplioja visokius niekniekius prš.